Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dailės terapijoje
reikia mokėti piešti?
Ne, dailės terapijoje visiškai nereikia mokėti piešti. Svarbiausia yra noras išbandyti dailės raiškos priemones ir pats kūrybinis procesas, o ne meninis rezultatas. Dailės terapija padeda išreikšti jausmus, mintis ir patirtis vizualiai, net jei žmogus niekada anksčiau nėra piešęs. Tai saugi erdvė tyrinėti save be vertinimo ar kritikos.
Ar dailės terapijoje
mokysiuosi piešti?
Ne, dailės terapijoje nesimokoma piešti. Tai nėra dailės būrelis – čia kūryba naudojama kaip saviraiškos ir savęs pažinimo įrankis. Svarbiausia ne techniniai gebėjimai, o pats procesas, leidžiantis tyrinėti savo jausmus, mintis ir patirtis per spalvas, formas ir linijas.
Ar dailės terapeutė buria iš piešinių?
Ne, dailės terapija nėra spėjimų ar mistikos sritis – tai moksliškai pagrįsta terapinė praktika, kurioje kūrybiniai darbai naudojami kaip saviraiškos priemonė. Dailės terapeutė padeda klientui per kūrybos procesą tyrinėti savo jausmus, patirtis ir vidinius išgyvenimus. Vietoj vienareikšmiško piešinio „iššifravimo“, terapijoje svarbiausia tai, ką pats žmogus jaučia ir kaip jis suvokia savo kūrinį. Terapeutas užduoda klausimus, skatina refleksiją ir padeda atrasti asmenines įžvalgas, bet niekada neprimeta savo interpretacijų.
Ar dailės terapeutė gali diagnozuoti ligas, sutrikimus iš mano piešinių?
Ne, dailės terapeutas negali ir neturi teisės diagnozuoti ligų ar psichikos sutrikimų pagal piešinį. Dailės terapeutas gali pastebėti tam tikras tendencijas ar emocines būsenas, atsispindinčias kūryboje, tačiau jos interpretuojamos kartu su klientu, o ne primetamos kaip objektyvi tiesa. Dailės terapijos tikslas nėra nustatyti ligą, o suteikti žmogui erdvę tyrinėti savo vidinį pasaulį, geriau suprasti save ir rasti būdus emocinei gerovei stiprinti.
Ką daryti su kūriniais
po dailės terapijos sesijų?
Po sesijos galite dar kartą pažvelgti į savo darbą, pastebėti jausmus ar mintis, kurios kyla jį stebint. Jei kūrinys jums atrodo reikšmingas, galite jį laikyti saugioje vietoje, kur galėsite vėliau sugrįžti prie jo ir apmąstyti pokyčius. Nerekomenduojama savo dailės terapijos kūrinių kabinti ant sienų ar dovanoti kitiems, nes jie yra asmeniški ir intymūs. Pakabinus tokį kūrinį ant sienos ar padovanojus kitam žmogui, gali pasikeisti jo prasmė – jis gali prarasti savo terapinę vertę arba priminti neišspręstas emocijas, trukdydamas natūraliam gijimo procesui.
Daugiau apie dailės terapiją:
Trumpas LRT reportažas (2024),
"Dailės terapijos naudą aptarusi terapeutė: kai padarai „makaliuzę“, dingsta baimė suklysti"
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000361417/dailes-terapijos-nauda-aptarusi-terapeute-kai-padarai-makaliuze-dingsta-baime-suklysti
Vaida Adomaitienė (2021),
„Dailės terapija: ar mes patiriame jos naudą?“, LRT
https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1378264/dailes-terapija-ar-mes-patiriame-jos-nauda
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dailės terapijoje reikia mokėti piešti?
Ne, dailės terapijoje visiškai nereikia mokėti piešti. Svarbiausia yra noras išbandyti dailės raiškos priemones ir pats kūrybinis procesas, o ne meninis rezultatas. Dailės terapija padeda išreikšti jausmus, mintis ir patirtis vizualiai, net jei žmogus niekada anksčiau nėra piešęs. Tai saugi erdvė tyrinėti save be vertinimo ar kritikos.
Ar dailės terapijoje mokysiuosi piešti?
Ne, dailės terapijoje nesimokoma piešti. Tai nėra dailės būrelis – čia kūryba naudojama kaip saviraiškos ir savęs pažinimo įrankis. Svarbiausia ne techniniai gebėjimai, o pats procesas, leidžiantis tyrinėti savo jausmus, mintis ir patirtis per spalvas, formas ir linijas.
Ar dailės terapeutė buria iš piešinių?
Ne, dailės terapija nėra spėjimų ar mistikos sritis – tai moksliškai pagrįsta terapinė praktika, kurioje piešiniai ir kiti kūrybiniai darbai naudojami kaip saviraiškos priemonė. Dailės terapeutas padeda klientui per kūrybos procesą tyrinėti savo jausmus, patirtis ir vidinius išgyvenimus. Vietoj vienareikšmiško piešinio „iššifravimo“, terapijoje svarbiausia tai, ką pats žmogus jaučia ir kaip jis suvokia savo kūrinį. Terapeutas užduoda klausimus, skatina refleksiją ir padeda atrasti asmenines įžvalgas, bet niekada neprimeta savo interpretacijų.
Ar dailės terapeutė gali diagnozuoti ligas, sutrikimus iš mano piešinių?
Ne, dailės terapeutas negali ir neturi teisės diagnozuoti ligų ar psichikos sutrikimų pagal piešinį. Dailės terapeutas gali pastebėti tam tikras tendencijas ar emocines būsenas, atsispindinčias kūryboje, tačiau jos interpretuojamos kartu su klientu, o ne primetamos kaip objektyvi tiesa. Dailės terapijos tikslas nėra nustatyti ligą, o suteikti žmogui erdvę tyrinėti savo vidinį pasaulį, geriau suprasti save ir rasti būdus emocinei gerovei stiprinti.
Ką daryti su kūriniais po dailės terapijos sesijų?
Po sesijos galite dar kartą pažvelgti į savo darbą, pastebėti jausmus ar mintis, kurios kyla jį stebint. Jei kūrinys jums atrodo reikšmingas, galite jį laikyti saugioje vietoje, kur galėsite vėliau sugrįžti prie jo ir apmąstyti pokyčius. Nerekomenduojama savo dailės terapijos kūrinių kabinti ant sienų ar dovanoti kitiems, nes jie yra asmeniški ir intymūs. Pakabinus tokį kūrinį ant sienos ar padovanojus kitam žmogui, gali pasikeisti jo prasmė – jis gali prarasti savo terapinę vertę arba priminti neišspręstas emocijas, trukdydamas natūraliam gijimo procesui.
Daugiau apie dailės terapiją:
Trumpas LRT reportažas (2024),
"Dailės terapijos naudą aptarusi terapeutė:
kai padarai „makaliuzę“, dingsta baimė suklysti"
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000361417/dailes-terapijos-nauda-aptarusi-terapeute-kai-padarai-makaliuze-dingsta-baime-suklysti
Vaida Adomaitienė (2021),
„Dailės terapija: ar mes patiriame jos naudą?“, LRT
https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1378264/dailes-terapija-ar-mes-patiriame-jos-nauda